| Į pradžią |  |
Apie Alną | |
Inovacijos | |
Spaudos centras | |
Karjera | |
Kontaktai |
|
|
  |
|
|
 |
|
|
||||||||||
Verslininkai įspėja apie grėsmes Informacinių technologijų (IT) specialistai, reaguodami į išplatintą informaciją apie suaktyvėjusius bandymus įsilaužti į informacines sistemas, atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje trūksta valdžios institucijų dėmesio IT saugai.Nusikaltimus, padarytus elektroninėje erdvėje, sunku atskleisti. Didžioji dalis lieka nepastebėti dėl sistemų administratorių ar kompiuterių vartotojų aplaidumo, nepakankamo žinių kiekio. Tarptautinė IT konsultacijų ir paslaugų bendrovė „Alna Intelligence" rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais atliko apklausą, kuria buvo siekiama nustatyti didžiausių Lietuvos bendrovių informacinių sistemų saugos prioritetus. Apklausti 26 didžiausioms bendrovėms vadovaujantys įmonių vadovai. Kad jų vadovaujamoje bendrovėje iki šiol buvo įgyvendinti tam tikri veiksmai, siekiant apsaugoti įmonės duomenis, atsakė 69 proc. apklausos dalyvių. 19 proc. teigė, kad tokie veiksmai įgyvendinti nebuvo, o 13 proc. - nieko nežino. 69 proc. vadovų teigė, kad informacija apie įvykdytus nesankcionuotus įsibrovimus į bendrovių informacines sistemas jiems yra žinoma. 31 proc. apie tokius įvykius nebuvo informuojami. „Alna Intelligence" vadovo Kazimiero Tonkūno teigimu, Lietuvoje yra priimta nemažai įstatymų, susijusių su IT sauga, tačiau kompiuteriniai nusikaltėliai sulaukia nepakankamų bausmių. Iki šiol nė vienas kompiuterinis nusikaltėlis nebuvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Pasak K.Tonkūno, baudžiamąją politiką reikėtų persvarstyti, kad Lietuvoje nesusidarytų "rusiška" situacija, kai elektroniniai nusikaltimai traktuojami kaip menki nusižengimai, o ne rimti, sunkūs nusikaltimai. Nusikaltimus, padarytus elektroninėje erdvėje, sunku atskleisti. Didžioji jų dalis lieka nepastebėti dėl sistemų administratorių arba kompiuterių vartotojų aplaidumo, nepakankamo žinių kiekio. Ne mažesnė problema - elektroninių nusikaltimų tyrimo sudėtingumas. Pasak K.Tonkūno, Lietuvoje nesankcionuotų įsibrovimų skaičius į organizacijų informacines sistemas auga geometrine progresija. „Šios problemos mastai didesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o pasekmės gali būti ypač skaudžios bendrovėms ir vartotojams bei sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui", - sakė K.Tonkūnas. Anot jo, valdžios institucijos galėtų skirti daugiau dėmesio IT saugai, ypač prevencinių programų kūrimui. Dabar tarptautinės kompiuterinio saugumo agentūros ENISA ir Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyva Lietuvoje kuriamas bendras saugumo incidentų valdymo centras. Pasak K.Tonkūno, siekiant išvengti su duomenų apsauga susijusių problemų ir keičiantis nacionaliniams prioritetams, reikia parengti naują arba persvarstyti dabartinę valstybinę veiksmų programą. „Elektroninių informacijos kanalų ir paslaugų skverbtis Lietuvoje labai greitai auga. Akivaizdu, kad visuomenė gali skaudžiai nukentėti", - įspėjo K.Tonkūnas. Daugelyje šalių IT ir elektroninių duomenų sauga yra vienas valstybės politikos prioritetų. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse, IT saugos klausimais rūpinasi specialiai įkurtos institucijos. O Lietuvoje net ir institucijos, atsakingos už informacinės visuomenės plėtrą, elektroninių duomenų saugos neįvardija viena prioritetinių veiklos sričių. Tarptautinio saugumo incidentų valdymo centro GERT duomenimis, per 2003 metus vien pranešimų apie nesankcionuotus įsibrovimus skaičius pasaulyje siekė beveik 138 tūkstančius. Tuo tarpu 2002-aisiais tokių pranešimų buvo 82 tūkst., o 2001 m. - vos 53 tūkst. Šie skaičiai atspindi tik registruotus incidentus, o nemaža dalis jų lieka nepastebėti arba nevieši. |
|
 |
 |
|
|
|
|
||||
 |
|
|
||||
