NAUJIENOS

VISOS NAUJIENOS
14 03
2016
Europos skaitmeninė ateitis: e-prekyba, duomenų ekonomika ir daiktų internetas

Internetas ir skaitmeninės technologijos jau pakeitė žmonių kasdienybę ir verslą, tačiau ar Europa spėja prisitaikyti prie pokyčių ir atverti piliečiams bei įmonėms visas skaitmenines galimybes? Neišnaudojami duomenys, nepakankama sąveika Europos lygmeniu, lėtas viešojo sektoriaus skaitmeninimas, pasitikėjimo skaitmenine erdve stoka – visa tai vis dar apsunkina šio skaitmeninio amžiaus iššūkių įveikimą. Apie tai su Europos technologijų verslo lyderiais ir trimis eurokomisarais diskutavome pirmajame „Digital Europe“ patarėjų tarybos susitikime.

Asociacijos INFOBALT vardu kitiems Verslo patarėjų tarybos ir EK nariams Briuselyje pristatant Lietuvos IRT sektoriaus patirtį, diskusijų kontekste išryškėjo ir keletas Lietuvai svarbių aspektų. Nors Europai žengiant į naują skaitmeninę epochą mūsų šalis vis dar turi surasti savo vietą, įgyvendinusi e-sąskaitų ir e-pristatymo projektus, ji greitai galėtų atsidurti šios skaitmeninės revoliucijos priešakyje.

Europa juda skaitmeninių pokyčių linkme

Europa ir toliau juda skaitmeninių pokyčių linkme, siekdama, kad šalių sienos nestabdytų skaitmeninių paslaugų ir galimybių piliečiams ir verslui pasinaudoti vidaus rinkos galimybėmis. Toliau įgyvendinant bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, 2016-ieji Europai bus itin reikšmingi. Didžiausios Europoje IT industriją atstovaujančios organizacijos „Digital Europe“ patarėjų tarybos posėdžio metu EK viceprezidentas Andrusas Ansipas pristatė pasiūlymų paketą, kuris turėtų paspartinti skaitmeninius pokyčius ir palengvinti sąlygas verslui.

Balandį planuojama pristatyti technologijų ir viešųjų paslaugų pasiūlymą bei komunikatą, skirtą pramonės skaitmeninimui, ES debesų kompiuterijai ir IRT standartams, gegužę – e-komercijos paketą, spręsiantį siuntų gabenimo ir geoblokavimo klausimus, birželį – turinio paketą, skirtą skaitmeninio turinio prieinamumui gerinti, liepą – viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje pasiūlymą, o rudenį bus pristatytas telekomunikacijų paketas.

Duomenų ekonomika – ateitis, kuri kol kas ignoruojama

Viena didžiausių problemų, siekiant bendros skaitmeninės rinkos, šiuo metu yra tai, kad Europa neišnaudoja milžiniško turimų duomenų kiekio – išnaudojamas tik 1 proc. sugeneruojamų duomenų.

Pavyzdžiui, Lietuvoje turime 80 tūkst. mokesčių mokėtojų, kurie per metus išrašo vidutiniškai 70 mln. sąskaitų faktūrų ir 25 mln. važtaraščių. Šiuo metu tik 12 proc. iš jų yra skaitmeniniame formate, o visą likusią dalį sudaro popieriniai dokumentai.

Europos verslas turi išmokti elgtis su duomenimis kaip su valiuta. Kol to nepadarysime, negalime tikėtis realių pokyčių siekiant skaitmeninio proveržio. Reikia pasidžiaugti, kad Europoje 2016 m. prognozuojamas 20 proc., o 2017 m. – 30 proc. skaitmeninių dokumentų augimas.

Nors paskutiniu metu Europos sprendimų priėmėjų ir vartotojų dėmesį buvo prikaustęs asmens duomenų apsaugos klausimas, vasario pradžioje tarp ES ir JAV buvo pasiektas susitarimas dėl naujosios transatlantinio asmens duomenų perdavimo sistemos „Privatumo skydas“ (Privacy Shield). Naujasis instrumentas užtikrins ne tik piliečių teises, bet ir teisinį prognozuojamumą verslui.

Skaitmeninė transformacija – ir galimybė, ir iššūkis

Europoje vykstanti skaitmeninė transformacija atveria visoms Europos šalims naujas galimybes. Jau greitai skaitmeninė revoliucija leis supaprastinti verslo procesus ir sudaryti galimybes visiškai naujų taikomųjų programų ir verslo modelių plėtrai. Pažangi pramonės sistema 4.0 lems išaugusį ir pasikeitusį tiekimo grandinės vaidmenį, o prie Europos augimo labai ženkliai prisidės ir daiktų internetas, ypač transporto, sveikatos priežiūros ir būsto srityse.

Visgi sparti skaitmeninės rinkos plėtra neišvengiamai kelia ir tam tikrų iššūkių. Vienas pagrindinių – IT specialistų poreikis, todėl įgyvendinant bendros skaitmeninės rinkos strategiją bus labai svarbu užtikrinti pakankamą IT išsilavinimą turinčių žmonių skaičių. Ne mažiau svarbu susitvarkyti ir su kitais iššūkiais: panaikinti skirtumus tarp interneto (online) ir realaus (offline) pasaulio bei užtikrinti balansą tarp skaitmenizavimo, privatumo ir apsaugos. Šiuo metu būtina ne tik užtikrinti teisėtą prieigą prie skaitmeninio turinio, bet ir stiprinti pasitikėjimą skaitmenine erdve.

Europos Komisijos skaičiavimais, bendra Europos skaitmeninė rinka galėtų padidinti ES bendrąjį vidaus produktą 415 mlrd. Eur per metus ir sukurti 3,8 mln. naujų darbo vietų. Šie skaičiai reikšmingi visai Europai, todėl Lietuva taip pat turi rasti savo vietą šioje transformacijoje.

Lietuvos potencialas – e-sąskaitos

Įgyvendinant bendros Europos skaitmeninės rinkos strategiją, Lietuva ne tik gali lygiuotis į kitas Europos šalis, bet ir turi galimybių tam tikrose srityse užimti lyderės pozicijas.

Siekiant progreso Lietuvai būtina tinkamai nusistatyti savo strateginio vystymosi prioritetus ir sutelkti resursus atitinkamose srityse. Energetikos ministerija savo pagrindinius strateginius projektus Lietuvoje jau realizavo, todėl jau būtų pats metas pasvarstyti apie galimybę vietoj jos įkurti ministeriją, formuojančią ir įgyvendinančią pažangią mokslo, inovacijų ir IT politiką.

Lietuva turi galimybę tapti lydere Europos skaitmeninių sąskaitų faktūrų srityje ir galbūt netgi pirmąja valstybe pasaulyje, perkėlusia visas sąskaitas faktūras į elektroninę erdvę, o prie to labai prisideda ir išmaniosios mokesčių administravimo (i.MAS) sistemos vystymas. Tai turėtų teigiamą įtaką ne tik verslui dėl sąnaudų mažinimo, bet ir visai šalies ekonomikai. Šio projekto įgyvendinimui reikalingas kryptingas privataus verslo ir valstybės struktūrų darbas, o praėjusių metų pabaigoje įsteigtas Nacionalinis e-sąskaitų forumas, kurio atsiradimą inicijavo asociacija INFOBALT, jau yra didelis žingsnis pirmyn.

Rimtam postūmiui į priekį labai svarbu užbaigti ir e-pristatymo (e-delivery) projektą, kurį įgyvendinus kiekviena Lietuvos įmonė, organizacija ir fizinis asmuo bendravimui su valstybinėmis institucijomis turėtų oficialią elektroninio pašto dėžutę, į kurią gautų valstybės ir piliečio korespondenciją.

Lietuvai be galo svarbu ir toliau kurti skaitmeninę ekonomiką – šalies konkurencingumas ir žmonių gerovė ateityje priklausys nuo to, kaip gerai ši ekonomika bus išvystyta.

Komentaro autorius Tomas Milaknis, „Digital Europe“ Verslo patarėjų tarybos narys, asociacijos INFOBALT viceprezidentas, „Alna Group“ generalinis direktorius.

How to enable JavaScript in your browser